Jumoras literatūroje II

– Kaip sekasi Smitui?
– Žinote, blogai. Vargšelis nusipirko naują bumerangą, bet niekaip negali išmesti seno…
L.Mincas, „Paskutinieji iš akmens amžiaus“

–  …tavo senelis, senasis Izaokas Belju, vienu kumščio smūgiu užmušė žmogų šešiasdešimt devynerių metų.
– Kas buvo šešiasdešimt devynerių metų? Užmuštasis?
– Ne, tavo senelis, niekam tikęs veltėdi!

Džekas Londonas, „Smokas Belju“

– Kristus buvo socialistas, – pasakė Tomas.
– Bet Kristus mirė prieš du tūkstančius metų, – tarė Saksona.
– Na ir kas? – suglumęs paklausė Tomas.

Džekas Londonas, „Mėnulio slėnis

…Benino prekiautojai pastebėjo, kad dauguma Europos turistų konservatyvūs – stengiasi pirkti tik žinomas prekes. Tad beniniečiai prekiaudami sėkmingai tuo ir naudojasi. […] Prisimenu, vieną sykį, pirkdamas Kotonu turguje ananasus, aš paklausiau prekininkę, ar jie švieži.

– Švieži, švieži, – atsakė baltadantė matrona, žvilgčiodama į mane su aiškia pašaipa. – Geri ananasai, ką tik iš Paryžiaus…

Nikolajus Baratovas, „Abomėjaus ąsočio mįslė“

ananasas_juoda_balta

Reklama

Ir vėl Londonas. Ir vėl jis nuotabus

Tenka prisipažinti, jog įraizgiau skaitytoją į nedoras pinkles. Įrašas visai ne apie Londoną. Tai apie Džeką. Gūdžius žiemos vakarus tenka leisti su šiuo amerikiečių rašytoju. Šįkart tai „Mėnulio slėnis“. Taip artima, kad net nejauku. Sutinku su 90 procentų knygoj išsakytų minčių ir romaną galiu beveik vadinti savotišku mano pažiūrų konspektu. Gal mes su Londonu nukritom nuo to paties medžio?

Pagaliau supratau (tikiuosi) kai kuriuos jo pažiūrų keblumus.

1. Londonas ir neištikimybė socializmui. Kaip ten buvo su jo pažiūromis iki galo neaišku, bet vienaip ar kitaip kaltinimas, neva Londonas ilgainiui atšalo nuo socializmo ir siekė sėkmės kapitalistinėj santvarkoj kiek kreivas. Kaip gali nesiekti tos sėkmės, jei pasisakai už socializmą, bet gyveni visai kitokiom sąlygom. Kaip pasakytų Saksona (iš „Mėnulio slėnio“), gyventi tai reikia dabar.

2. Patriarchalizmas. Biografai ir literatūrologai stebisi, kaip Londonas gali būti patriarchalinių pažiūrų ir tuo pačiu kurti tvirtų moterų portetus (pavyzdžiui, minėtoji Saksona). Gali. Tiesiog jo patriarchalizmas nėra radikalus. Jis pripažįsta, jog moteris gali būti stipri ir net stipresnė už vyrą, tačiau tikisi iš jos vieno gudraus ir altruistiško žingsnio. Tikisi, jog ji nuslėps savo stiprybę tuomet, kai to reikės, kad vyras nesijaustų nepilnavertiškas. Tai man pasufleravo Bilio (Saksonos vyro) ir Saksonos istorija. Tiesiog genialu.

Na o knyga tiesiog puiki. Tiesiog puiki…

menulio_slenis

(c) Fabula Saulė, 2017. Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.