Kategorija: Gaublys

Įdomūs faktai apie Nobelio taikos premiją

„Kuo daugiau išliejame prakaito dėl taikos, tuo mažiau praliejame kraujo kariaudami.“ Šie indų politikės V. L. Pandit žodžiai taikliai nusako pasaulio taikdarių filosofiją. Kol vieni žmonės ginkluojasi ir planuoja agresyvius ar savanaudiškus politinius manevrus, kiti pasiraitoję rankoves prakaituoja dėl visuotinės taikos. Nors jų darbo vaisius nėra realiai apčiuopiamas, jis vis vien nusipelnė įvertinimo. Vienas tokių įvertinimų – Nobelio taikos premija, skiriama už taiką aktyviausiai kovojantiems pasaulio žmonėms. Tai viena iš šešių sričių, kuriose labiausiai pasižymėję žmonės apdovanojami visame pasaulyje žinomomis Nobelio premijomis. Šią idėją savo testamentu pasiūlė išradėjas Alfredas Nobelis, vėliau ją pratęsė Nobelio fondas. Taigi, įdomūs faktai apie taikos premiją:

Norvegijos Nobelio komitetą, kuris skiria Nobelio taikos premijas, renka Norvegijos parlamentas. To pageidavo pats Alfredas Nobelis. Šiek tiek neaišku, kodėl pasirinkta Norvegija, o ne Švedija. Manoma, jog taip galėjo nutikti dėl to, jog Norvegija tuo laikotarpiu buvo daugeliu atžvilgių taikesnė valstybė. Pati premijos įteikimo ceremonija taip pat vyksta Norvegijoje, Osle, tuo tarpu visos kitos Nobelio premijos įteikiamos Švedijoje.

Vidutinis Nobelio taikos premijos laureatų amžius – 61 metai. Jauniausias laureatas – Pakistano aktyvistė Malala Yousafzai, kuri buvo 17 metų amžiaus, kuomet 2014 gavo premiją. Vyriausias laimėtojas – lenkų fizikas Jozefas Rotblatas, kuris buvo 87 metų, kuomet 1995 metai jam įteikta taikos premija.

Nobelio taikos premija kasmet (su keliomis išimtimis) skiriama nuo 1901 metų. Premija pirmą kartą buvo įteikta dviems žmonėms: Raudonojo kryžiaus įkūrėjui šveicarui Žanui Diunanui ir prancūzų politikui Frederikui Pasė.

Premijos įteikimo ceremonijos visad vyksta gruodžio 10 dieną, nes tai Alfredo Nobelio mirties metinių data.

Alfredas Nobelis nepaliko jokių tikslių nurodymų, kuo remiantis skirti premiją. Taikos premija visad skiriama asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą. Nobelio taikos premijos kartais skiriamos ne asmeniui, o organizacijai.

2012 metais šią premiją gavo Europos Sąjunga už indėlį į taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių plėtrą Europoje.

Iš 104 Nobelio taikos premiją gavusių žmonių tik 16 yra moterys. Keletas moterų, gavusių šią premiją: Motina Teresė, švedų politikė Alva Myrdal, taikos aktyvistė Leymah Gbowee iš Liberijos.

2013 metais premija įteikta cheminio ginklo draudimo organizacijai už nuolatines pastangas sunaikinti cheminius ginklus.

Manoma, kad Alfredas Nobelis taikos premiją įtraukė į savo premijų sąrašą įtakotas draugės Bertos fon Sutner, kuri buvo aktyvi kovotoja už taiką. Yra manančių, jog jis pats mėgino šiuo apdovanojimu kompensuoti savo indėlį į destrukcijai panaudotas mokslo žinias. Jis prisidėjo prie dinamito ir balistito kūrimo.

Yra net trys laureatai, kurie buvo suimti tuomet, kai jiems paskirta Nobelio taikos premija. Tai: vokiečių pacifistas bei žurnalistas Karlas fon Osieckis, birmiečių politikė Aung San Suu Kyi bei žmogaus teisių aktyvistas Liu Xiaobo iš Kinijos.

Norvegijos Nobelio komitetas dažnai kritikuojamas dėl uždarumo, neobjektyvumo bei Taikos premijos panaudojimo politiniams ir ekonominiams Švedijoms tikslams įgyvendinti. Komitetas yra sulaukęs kritikos net iš paties Alfredo Nobelio giminaičių.

Daugelis klaidingai mano, jog Vinstonas Čerčilis yra gavęs Nobelio taikos premiją. Nobelio premiją Čerčilis gavo už pasiekimus literatūroje.

Yra sudarytas neoficialus sąrašas žymių žmonių, kurie yra verti Nobelio taikos premojos, tačiau jos niekada negavo. Į sąrašą patenka Mahatma Gandis, Eleonora Ruzvelt, čekų filosofas Vaclavas Havelas ir kiti žymūs taikdariai. Yra ir tokių nominantų, kurių reputacija visiškai nesiderina su taikos sąvoka. Pavyzdžiui, Adolfas Hitleris bei Josifas Stalinas. Stalinas buvo pasiūlytas dėl jo pastangų užbaigti antrąjį pasaulinį karą, o Hitleris atsidūrė tarp nominantų dėl vieno iš Nobelio komiteto narių polinkio juokauti.

2017 metais Nobelio premijos vertė buvo 9 milijonai Švedijos kronų vienam laimėtojui.

Nobelio taikos premijos laimėtojas buvęs Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Henris Kisindžeris dažnai kaltinamas politiniais nusikaltimais.

Norvegijos Nobelio komiteto įstatai draudžia komisijos nariams viešai aptarti bet kokį premijos nominantą (išskyrus laimėtoją) net 50 metų po premijos paskelbimo.

 

(c) Fabula Saulė, 2018. Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.

Reklama

Rašytojai apie miestus II

Kai Romoje klausi, „per kiek laiko nuvažiuoji iš namų į darbą“, visi atsako: „daugiausia per dvidešimt minučių“. Reikia supaprastinti, nes jei suvoki, kad pavyzdžiui, važiuodamas nuo namų iki centro sugaišti valandą, apima neviltis.

Antonio Pascale, „Jausmus lengvinančios aplinkybės“

Prahoje viskas keista arba, jei jums geriau, nieko nėra keista. Ten bet kas gali nutikti.

Jorge Luis Borges, „Smėlio knyga“

》Richard Flanagan apie vakarinėje Tazmanijos dalyje esantį miestą Strahaną:

…Strahanas, keistos defliacinių svajonių ir sudužusių vilčių nuolaužos…

‘Death of a River Guide’

》Flanaganas apie italų Triestą:

Triestas… Pilnas keistų tipų ir dar keistesnių damų. Njamaloni vieta…

‘Death of a River Guide’

》Dostojevskis apie Tverę, miestą esantį 167 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos:

…šitas miestas tarsi velnio krepšyje neštas ir iškratytas.

„Demonai“

Kai geri amerikiečiai miršta, jie keliauja į Paryžių.

Oskaras Vaildas

Paris__quais_de_Seine-1
Paryžius

Iliustracija: Wikimedia.org