Kategorija: Bukų giraitė

Jumoras literatūroje

Literatūroje, kuri vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis pakliūna po mano biologiniu skaneriu, dažnai aptinku įdomių anekdotų. Kai kuriems jų suprasti reikia tam tikrų istorinių žinių, kai kurie – juodai nejuokingi, bet savaip įdomūs. Gaila, bet vėlai susigriebiau imtis jų kolekcionavimo. Tad pateikiu tik kelis. Paprastus, žemiškus, bet neblogus.

Ar girdėjote anekdotą apie žmogų, turėjusį du sūnus? (…) Vienas žmogus turėjo du sūnus… Pitą ir Stiuartą. Pitas buvo Optimistas, o Stiuartas Pesimistas. (…) Tryliktojo gimtadienio proga tėvas padovanojo Stiuartui – Pesimistui – brangų laikrodį, dailidės įrankių komplektą ir dviratį. (…) O Pito – Optimisto – kambarį jis privertė arklio mėšlo. (…) Išvyniojęs dovanas, Stiuartas bambėjo visą rytą. Dailidės įrankių komplekto jam nereikėjo, laikrodis nepatiko, o dviračio padangos buvo ne tokios, kokių reikia. (…) Nuėjęs į Pito – Optimisto – kambarį, tėvas nepamatė Pito, tačiau išgirdo karštligišką kastuvo brūkšėjimą ir sunkų alsavimą. Arklio mėšlas skraidę po visą kambarį. (…) „O dangau, ką tu darai?“- sušuko tėvas Pitui. (…) Iš mėšlo gelmių atsklido balsas: „Klausyk, tėve, – tarė Pitas, – aplink šitiek mėšlo, taigi kažkur turi būti ir ponis!“

Arundhati Roy, „Mažmožių Dievas“

Būdamas Sudane aš kartą paklausiau, kokia proga paprastai rengiamos kupranugarių lenktynės. Išgirdau šmaikštų atsakymą: „Ogi tada, kai klajoklių stovykloje pasirodo mokesčių rinkėjas. Tada tepamatysi debesis dulkių, nes kiekvienas skuba kuo greičiau pasprukti.“

Lotaras Šteinas, „Dykumų klajokliai“

Klajokliai turi tokią pasakėlę apie kupranugarį ir stepių vištą. Stepių višta sako: „Aš padedu kiaušinį į smėlį, leidžiuosi kelių dienų kelionėn, o po to grįžtu jų perėti.“ Kupranugaris atsako: „Jei mano motina, man dar tebesant jos pilve, gėrė iš kokio šulinio, tai aš lengvai galiu jį surasti ir atsigerti.“

Lotaras Šteinas, „Dykumų klajokliai“

Mano senelis turėjo komarą, tai yra oficialią, žmonos pripažintą meilužę. Penktadienius leisdavo su komara, o šeštadienius – su mano močiute.
„Seneli, kaip viskas buvo? Kaip tau pavykdavo?“
„Kaip buvo? Penktadieniais protą knisdavo komara, šeštadieniais – tavo močiutė!“

Antonio Pascale, „Jausmus lengvinančios aplinkybės“

Reklama

Rašytojai apie tautybes II

 

…šalti, snobiški, emociškai atsilikę, ksenofobiški. Taip pat klastingi ir veidmainiai…

Julian Barnes apie anglus, ‘England, England’

~♧~

Prancūzas turi visuomet kalbėti, nesvarbu ar jis žino ką nors apie aptariamą dalyką ar ne. Anglas pasitenkina tylėjimu, kai nėra kas pasakyti.

Julian Barnes, ‘England, England’

~♧~

Slovėnai… yra pernelyg mandagūs, kad išrastų savo keiksmažodžius.

Richard Flanagan, ‘Death of a River Guide’

~♧~

– O kas yra būti kolumbiečiu?
– Nežinau, – atsakiau aš. – Tikėjimo aktas.
– Kaip ir būti norvege, – pritarė ji.

Jorge Luis Borges, „Smėlio knyga“

~♧~

Visad stebėjausi šiaurės amerikiečių moralumo manija…

Jorge Luis Borges, „Smėlio knyga“

~♧~

Geriausi amerikiečiai
dar negimė
jie kantriai laukia
kol numirs praeitis.

Saul Williams, reperis, rašytojas

 

Henri_de_Toulouse-Lautrec_-_An_Englishman_at_the_Moulin_Rouge_-_Google_Art_Project.jpg
Tulūz de Lotrekas, „Anglas Mulen Ruže“