Kaip lietuviškumas atsispindi lietuviškame kine

tmp_11148-2017-02-13-07-53-171514617695
Pabudimas

Žiūrėdama lietuviškus filmus dažnai pagalvoju: įdomu, ką pasakytų koks užsienietis pamatęs vieną ar kitą Lietuvoje sukurtą filmą. Nujaučiu, jog jeigu tam menamam svetimšaliui parodyčiau Vėlyvio „Zero“, jo reakcija būtų: „O, nežinojau, kad jūs tokie panašūs į rusus. Linksma, linksma. Įdomūs jūs žmonės, lietuviai.“ O jeigu parodyčiau tarkim Igno Miškinio „Diringą“, svetimšalis porintų: „Nais, dabar visas pasaulis kuria kažką panašaus, geras filmas, yra ir veiksmo ir neblogai parodijuojama vartotojiška kultūra. Pasaulietiška. Europietiška. Taip ir toliau. Veri nais.“ Bet jeigu vis dėlto nelietuviui parodyčiau spektaklio „Pabudimas“ ekranizaciją (pagal A. Škėmos kūrinį), jis turbūt pasakytų: „Jūs esate labai, labai, labai, labai, labai… labai liūdna tauta.“ Na bet tokiu atveju po šio filmo bent jau parodyčiau šį Vilniaus trumpametražių filmų festivalio (2014) anonsą ir pridurčiau, kad nepaisant visko bent jau esame saviironiški.

(c) Fabula Saulė, 2017. Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.

Advertisements

One thought on “Kaip lietuviškumas atsispindi lietuviškame kine

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s