Rašytojai apie rašytojus II

Jei tikėtume britų rašytojo Viljamo Somerseto Moemo mintimi, kad rašytojais tampa tie, kurie neturi talentų jokioje kitoje srityje, tuomet apie rašytojus nebūtų verta ilgai kalbėti. Vis dėlto apie juos kalbama. Ir nemažai apie tai kalba patys rašytojai (gal taip bando paneigti gėdingą Moemo mintį?). O dabar citatos…

Rašytojai apie rašytojų būdą bei išrodą

tmp_17280-jawaharlal_nehru_with_george_bernard_shaw-1-913432520
Bernardas Šo

Emris Hiuzas apie Bernardą Šo:

Aukšto ūgio, prakaulus, ekscentriškas airis ryškiai ruda ševeliūra ir barzda…

(Emris Hiuzas, „Bernardas Šo“)

Laimonas Tapinas apie Fransuazą Sagan, kurią sutiko Kanų kino festivalyje ir kuriai tuo metu buvo virš 40 metų:

…panaši į visko mačiusią liūtę…

(Laimonas Tapinas, „Kanų dienoraštis“)

W. Szymborska apie H. K. Anderseną:

…jis turėjo savo įnorių ir silpnybių, buvo netgi nepakenčiamas kasdienybėje žmogus. Antai Dickensas laimino dieną, kai Andersenas atvažiavo jo aplankyti… O vėliau – tą dieną, kai svetys sugrįžo į Kopenhagos miglą.

(Wislawa Szymborska, „Neprivalomi skaitiniai“)

Rašytojai apie rašytojų kūrybą bei kūrinius

Kostas Korsakas apie Donelaičio „Metus“:

Jo „Metai“, lyg milžiniškas kalnas, iškyla tarp visų tų katekizmų, giesmynų, pamokslų ir kitokių religinio pobūdžio knygų.

W. Szymborska apie Peggy Miller knygą „Pretendento žmona“:

Knygą vertėtų skaityti prieš miegą. Ji pakankamai įdomi, kad atitrauktų nuo minčių apie kasdienybės rūpesčius, ir gana migdanti, kad iškristų iš rankų reikiamą akimirką.

(Wislawa Szymborska „Neprivalomi skaitiniai“)

Szymborska apie Anderseno talentą:

Andersenas turėjo drąsos rašyti pasakas, kurios pasibaigdavo liūdnai. Jis manė, kad reikia stengtis būti geram ne todėl, kad tai naudinga…, bet todėl, kad pyktis gimsta dėl proto ir jausmų ribotumo ir yra vienintelė ubagystės forma, kuria verta bjaurėtis. Ir juokinga, oi kokia ji juokinga! Andersenas nebūtų buvęs didis rašytojas, jei ne jo humoras, mirgantis visa atspalvių gama – nuo geraširdiškumo iki patyčių.

(Wislawa Szymborska „Neprivalomi skaitiniai“)

Szymborska ape Honore D’ufre „Astrėją“:

„Astrėja“ – geriausias XVII amžiaus pastoralinis romanas, kuris prancūzų kalba užima penkis su puse tūkstančio puslapių. Autorius jį rašė ir leido tomą po tomo ilgus metus. Galiu galvą padėti, kad pusė pirmosios knygos skaitytojų neišgyveno iki penktosios – paskutinės. Še tau! Ir pats autorius neišgyveno, todėl šio literatūrinio serialo pabaiga rūpinosi jo sekretorius. Šiandien romanas – pagarbos vertas paminklas, apie kurį reikia žinoti, tačiau skaityti neverta.

(Szymborska, „Neprivalomi skaitiniai“)

Umberto Eco apie savo nemėgiamąjį James Joyce:

Joyce’as – tai viską užsmaugiantis pelenų lietus.

(Umberto Eco, „Sukurti priešą ir kiti proginiai rašiniai“)

Advertisements

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s