Rašytojai apie tautybes

Apie šveicarus

…jis žavėjosi šveicarais, ypač ženeviškiais, kurie jam atrodė orūs, tarsi išdrožti iš medžio…

(Jean-Paul Sartre, „Intymumas“)

Apie anglus

…jai visiškai nepatiko anglai ir jų beasmeniai, bekvapiai kūnai.

(Jean-Paul Sartre, „Intymumas“)

Apie lietuvius

 …mūsų žmogų nuo kitų atskirt galima visada, nes tik mūsiškis gerdamas kalba apie darbą, o dirbdamas geria…

(Antanas Drilinga, „Laimės kūdikio gyvenimas“)

Apie nemirtinguosius rusus

 …rusai turi būti išnaikinti žmonijos labui kaip kenksmingi parazitai!

(Dostojevskis, „Demonai“)

Mes, rusai, ką turim – nesaugom, ko neturim – tuo giriamės!

(Sergejus Zalyginas, „Komisija“)

Apie eskimus

Jie necivilizuoti, bet ir ne laukiniai. Jie neturi vyriausybės, bet tai nereiškia, kad gyvena be įstatymų. Mūsų supratimu, jie visai neišsilavinę, tačiau yra labai nuovokūs ir supratingi. Eskinai daug kuo primena vaikus, moka viskuo džiaugtis, bet kartu jiems būdingas pastovumas, kuris mūsų kraštuose paprastai ateina tik su amžiumi, o geriausi iš jų gali būti ištikimi iki pat mirties. Neturėdami nei religijos, nei supratimo apie dievą, su alkanu jie visada pasidalys paskutiniu maisto kąsneliu, o rūpintis seniais ir ligoniais jiems yra savaime suprantamas dalykas. Jie yra sveiki ir tyri, neturi nei ydų, nei blogų įpročių, nevartoja alkoholio, nežaidžia azartinių žaidimų. Žodžiu, tai vienintelė tokia tauta visame Žemės rutulyje! Vienas mano bičiulis yra juos taikliai pavadinęs anarchistinės filosofijos atstovais Šiaurėje.

(Robertas Edvinas Piris, „Šiaurės ašigalis“)

Apie škotus

Paslaptingumas, atsargumas ir apdairumas – štai pagrindiniai škoto bruožai, kuriuos šiek tiek paįvairina ribotas, bet karštas patriotizmas, sudarantis lyg ir koncentrinį pylimą, už kurio škotas apsikasa, gelbėdamasis nuo kilnių filantropo principų atakų. Užkopkite ant šio pylimo ir pamatysite už jo dar stipresnę užtvarą – meilę savo vietovei, savo kaimui arba, užvis tikriausiai, savo klanui. Pralaužę antrąją užtvarą, jūs atsiremsite į trečiąją – tai
atsidavimas savo šeimai: tėvui ir motinai, sūnui ir dukrai, dėdei ir tetai, visiems giminaičiams iki devintosios kartos. Kaip tik savo gimine ir apsiriboja socialiniai škoto jausmai, kurie, niekad neprasiverždami išorėn, pagaliau išsenka, praradę visas galimybes atsiskleisti šių užtvarų viduje. Kaip tik tarp šių sienų ir plaka jo širdis – plaka tuo silpniau ir silpniau, kuo tas uždaras žiedas tolsta nuo centro, kol prie pat išorinės ribos plakimą vos begalima pajusti. Ir kas užvis blogiaysia, – jei jums pavyksta pralaužti visus šiuos koncentrinius pylimus, jūs atsitrenkiate į vidaus citadelę, su aukštesnėmis sienomis ir
gilesniu grioviu, pačią atspariausią tvirtovę – škoto meilę sau pačiam.

(Valteris Skotas, „Rob Rojus“)

Apie airius ir žydus

Kiti žmonės turi tautybę. Airiai ir žydai turi psichozę.

(Airių rašytojas Brendan Behan)

Advertisements

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s