Dviejų porų bendravimas: penki būdai kaip nesugriauti draugystės jai užsimezgus

Ką tik užsimezgusi draugystė yra netvirta tarsi naujai išdygęs daigelis, kuris tik vos vos įsikibo į žemę savo šaknimis. Faktas, kad jūs jau vadinate vieni kitus draugais dar nieko nereiškia. Žodelytis „draugas“ šiuose santykiuose tai tarsi geri batai prieš kelionę. Kiekvienas geras karo strategas patvirtins, kad pirmas sėkmingas manevras dar negarantuoja pergalės mūšyje. Nors draugystė – ne karas, tačiau ir čia galioja tie patys dėsniai. Pradėjus naujus santykius laukia antrasis žingsnis – draugystės stiprinimas bei išlaikymas. Bendraujant poromis tai netgi dar sudėtingiau nei paprastoje dviejų žmonių draugystėje. Juk čia komunikuoja net keturios asmenybės. Sunku pateikti konkretų receptą, kaip reikėtų išsaugoti draugystę jai užsimezgus, tačiau pamėginsiu pateikti penkis būdus, kurie, mano nuomone, patys veiksmingiausi:

1. Skirk draugystei laiko. Mano sesuo kartą išreiškė gan paprastą mintį: draugystė tarsi kambarinė gėlė, negali pamiršti jos palaistyti. Tik sukaupusi ne vienų bendravimo su žmonėmis metų patirtį galiausiai galiu patvirtinti, kad žmonės nėra kaktusai, jiems reikia gan nemažai vandens, o draugystėje tas vanduo yra mūsų laikas. Tai nebūtinai reiškia, kad turite matytis su savo draugais kasdien, tačiau reikia nepamiršti, kad jūsų laikas, skirtas draugams, stiprina draugystę. Draugystė tai vienaip ar kitaip šioks toks įsipareigojimas. Neužtenka užsukti pas draugus tik tuomet, kai važiuoji pro šalį, ar kai baigiasi jūsų mėgstamos sporto šakos sezonas. Priešingai – kartais tenka skirti laiką draugui pačiu netinkamiausiu momentu, pavyzdžiui, turite atsiprašyti iš darbo, nes draugui nuleido padangą, arba dalyvauti žmogaus, artimo jūsų draugams, laidotuvėse, nors turite bikietus į Madonos koncertą. Būtent tokios situacijos sukuria stipresnius ryšius.

2. Įvertink skirtumus. Nors priešybės viena kitą traukia, skirtingų žmonių bendravimas gali būti netgi labai sėkmingas, tačiau vertėtų nenuvertinti ir skirtumų tarp bendraujančių porų. Net iš pažiūros paprasti kasdieniai įpročiai gali apsunkinti draugystę. Pavyzdžiui, jei vegetarų pora draugauja su mėsėdžiais, mėsėdžiai tikriausiai nekvies savo draugų į šašlykų kepimo vakarėlį, kuriame jie turės unikalią galimybę pamatyti, kaip skerdžiama kiaulė. Viena iš dažnų klaidų – finansinių galimybių neįvertinimas. Leisdami laiką su draugais turėkite omenyje, kad ne visų piniginės vienodo storio. Negalėdami sau leisti tam tikrų mokamų pramogų draugai gali mandagiai atsisakinėti susitikti, o jūs nė neįtarsite tikrosios priežasties. Jei situacija nėra aiški, nereikėtų bijoti paklausti tiesiai, kad ir taip: „Na, ar nusiteikę šį savaitgalį ištaškyti apie šimtą eurų?“. Jei draugystė tikra, piniginės reikalai neturėtų būti tabu. Kaip pasakytų Gandolfas: jei esi draugas, pasakyk slaptažodį ir durys atsivers.

3. Žinok ribas. Kartais klaidingai manome, kad mūsų draugai – tarsi kempinės, sugeriančios savy viską (mūsų kritiką, dėmesį, prašymus) iki begalybės. Tačiau taip nėra. Kaip ir visame kame, bendravime turi būti tam tikros ribos. Kai kurias jų jaučiame intuityviai, bet kartais ribas peržengiame net nesusimąstydami. Tarkim retai išgirsi iš draugo prašymą: „Žinai, šį savaitgalį išvažiuoju, gal galėtum pasaugoti mano žmoną?“. Tuo tarpu prašymas pažiūrėti jūsų vaikus kokias dvi savaites, kol jūs atostogausite užsienyje, atrodo įprastas ir normalus. Vis dėlto dvi savaitės prižiūrint svetimus vaikus – tikras iššūkis, ypač tiems, kurie vaikų neturi. Tad prieš prašydami tokios paslaugos, gerai pagalvokite. Neblogas moralas apie ribų nepaisymą galėtų būti animaciniamio filmuko apie Mikę Pūkuotuką scena, kurioje Mikė su Knysliuku išsiruošia į svečius pas Triušį. Svečiuose draugai vaišinasi tol, kol suvalgo visas triušio atsargas, ir galiausiai Mikė nebetelpa pro urbo angą. Žinok ribas, ir joks urvas nebus per siauras.

tmp_18855-four_friends_raise_their_tea_cups_in_a_toast_to_celebrate_an_afternoons_fun_in_hyde_park__london_during_their_stay_at_home_holiday_in_1943-_d16029-279198151

4. Skirk dėmesį abiems partneriams. Nors bendraujant poromis tarsi bendrauja du vienetai, reikia nepamiršti, jog šiame darinyje vis vien egzistuoja keturios asmenybės, visos skirtingos, kiekviena su savo pomėgiais. Svarbu, kad tokioje draugystėje dėmesys būtų paskirstytas visiems vienodai. Tarkim, jei trys iš keturių žmonių mėgsta žirgus, o ketvirtasis jais nesidomi, neverta užsirašyti į jodinėjimo pamokas. Įsivaizduokite kvadratinę platformą uždėtą ant rutulio. Kiekviename jos kampe – po žmogų. Norint išlaikyti balastą visi turi užimti savo pozicijas. Jei vieno žmogaus nebus, nebus ir pusiausvyros. Porų draugystė neišlaikys išbandymo ir tuo atveju, jei bendri pomėgiai sies tik du žmones iš keturių. Antrosios pusės tokiu atveju nuobodžiaus, nesieks stiprinti draugystės. Tokiu atveju geriau atsisakyti bendravimo poromis: arba nutraukti bendravimą visai, arba leisti savo antrajai pusei bendrauti su jį/ją dominančiu žmogumi, o pačiam prisiminti savo seną gerą draugą televizorių.

5. Būk altruistas. Draugystės pagrindas bet kokiu atveju yra davimas, o ne naudos siekimas. Yra taiklus juokelis apie tikrą draugystę: tikra draugystė yra tuomet, kai įėjus į kito namus Wi-fi prisijungia automatiškai. Nors pasidalinti interneto slaptažodžiu – lyg ir nereikšminga smulkmena, tačiau nuo to prasideda dalinimasis. Draugams turite atiduoti savo dėmesį, laiką, patikėti bent dalį savo svajonių ir baimių. Atvirumas skatina pasitikėjimą, dovanos tirpdo net ir storiausią ledą. Tai universalu. Jei sekėte mano mintį trečiame punkte apie ribas, prisimenate, kad nėra reikalo dalintis savo žmonomis ir vaikais, kad įrodytumėte draugystę, tačiau racionalus dosnumas tai tarsi alyva draugystės varikliui. Laiku sutepus, riedėsi ilgai ir sklandžiai.

Žinoma, sunku sukurti universalų patarimų rinkinį, kartais tai, kas tinka vienam, visiškai netinka kitam. Galbūt jūs turite tokius draugus, kurie priešingai nei Pūkuotuko draugas Zuikis, turi neišsemiamus vaišių resursus, arba be galo plačias duris. Tokiu atveju džiaugiuosi dėl jūsų, tačiau vienaip ar kitaip visad reikia galvoti apie abiejų pusių poreikius, neprarasti sveiko proto, ir svarbiausia – suprasti, kad draugystė nėra kažkas savaeigio kaip upelis tekantis nuo kalno, greičiau tai statinys, kurį reikia lipdyti savom rankom.
 
(c) Fabula Saulė, 2016. Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.

english version

Advertisements

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s