Rašytojai apie rašytojus

Rašytojai tokie jau yra, kad, rodos, mėgina prismeigti su savo plunksna prie lapo visus juos supančius reiškinius. Kai jau įspraudžia į žodžius saulę, vėją, kalnus, teisybę, neteisybę, velnią, dievą ir visas jų atmainas, kai jau lyg ir nebėra apie ką rašyti, rašytojas nenuleidžia rankų. Jis ima rašyti apie kitus rašytojus bei jų parašytus kūrinius. Rašytojų mintys apie kitus rašytojus – bene įdomiausia mano kolekcionuojamų citatų tema. Enjoy.

Kartais recenzuodama knygas ieškau įmantrių būdų išreikšti mintims apie skaitytą kūrinį. O va Alfonsas Nyka-Niliūnas yra puikus pavyzdys kaip galima be nereikalingos pompastikos apibūdinti kūrinį. Taip jis savo prisiminimuose rašo apie Dostojevskio „Idiotą“:

…kažkaip nelimpa.

(Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Dienoraščio fragmentai: 1938-1975“)

Tačiau neskubėkime su išvadomis. Niliūnas nebuvo tiesmukas, nebuvo neišmanus. Jis visad turėjo taiklią akį vertindamas kitų autorių kūrinius. Niliūno pastebėjimas apie prancūzų rašytojo A. Gide kūrybą:

Andre Gide’o kalba ir stilius man visuomet skambėjo kaip raštas didžiąja raide, pilnas evangelinio paprastumo bei sakralinės rimties.

(Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Dienoraščio fragmentai: 1938-1975“)

Apie Alessandro Manzoni:

Perskaičiau Manzoni Sužadėtinių (I promessi sposi) lietuvišką vertimą. Puiki knyga (nors ir vertimas), kažkodėl daugelio laikoma nuobodžia…

(Alfonsas Nyka-Niliūnas, „Dienoraščio fragmentai: 1938-1975“)

Puiku tai, kad Niliūnas nesigėdi pripažinti klydęs. Tarkim apie Vincą Mykolaitį-Putiną nuomonę drįso pakeisti perskaitęs jo poezijos rinkinį „Keliai ir kryžkelės“:

…iki šiol jis man atrodė senoviškas, vadovėlinis ir tuo pačiu jau nevertas jokio dėmesio. Bet dabar, priešingai, atrodo jaunas, naujas, svaiginąs savo brandumu ir pulsuojančia gyvybe.

Bet gana apie Niliūną, galbūt ne visiems jis limpa. Rašytojus aprašinėjo daugelis rašytojų. Pavyzdžiui, garsiojo romano „Raitelis be galvos“ autorius Tomas Main Ridas. Keli kandūs žodeliai apie Robertą Sautėjų:

Vargšas, išdidusis Sautis, kuris tikėjo pranokęs Baironą! Ir pasaulis persiėmė jo tikėjimu – bent jau pusė pasaulio – kol jis buvo gyvas! Šiais laikais tokiam poetui diletantui vargu ar būtų suteikta garbė spausdintis.

(Tomas Main Ridas, „Mažametė žmona“)

Main Rido prielankumą Baironui rodo ir kita citata:

Baironas nugirdė pasaulį savo dieviškais svaigalais. Jo nuostabi poezija sielai buvo tas pats kas vynas kūnui; ji kėlė įstabų ir šventą virpulį – džiaugsmingą intelekto ekstazę.

(Tomas Main Ridas, „Mažametė žmona“)

Tiesa, moterys! Nepamirškime moterų. Jos irgi būna rašytojomis, kartais net geresnėmis. Ridas apie prancūzaitę Ž. Sand:

Telaimina tave Viešpats, mieloji Žorž Sand! Tokio proto moteriai derėjo gimti vyru! Ji pažįsta juos taip, lyg pati būtų iš jų tarpo; kiaurai mato visą jų apsimetimą ir išdavikiškumą.

(Tomas Main Ridas, „Mažametė žmona“)

Ką gi, odė rašytojams beveik sugiedota. Belieka pateikti pavyzdį, kokiomis vaizdžiomis priemonėmis kartais rašytojai apipina savo kolegas:

…iš senųjų poetų mane ypač patraukė Antimachas: vertinau tą miglotą ir glaustą stilių, tuos ilgus ir vis dėlto be galo nugludintus sakinius it didžiules bronzines taures, sklidinas tiršto vyno.

(Margerita Jursenar „Adriano memuarai“)

Keliu taurę. Už rašytojus. Ir už tirštus epitetus.

(c) Fabula Saulė, 2016. Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.
     

Reklama

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s