Tamsioji mėnulio pusė (šis tas apie Džeko Londono kūrybą)

tmp_16185-drawing-1-549730221Dar visai neseniai apie Džeką Londoną žinojau tik tiek, kad nepaisant savo angliškai skambančios pavardės jis yra amerikiečių rašytojas. Pirmoji mano asmeninė pažintis su jo kūryba buvo romanas „Žvaigždžių klajūnas“. Vėliau sekė kūrinys apie žvėries prigimtį – „Baltoji iltis“. Galiausiai susipažinau su „Martinu Idenu“. Visi kūriniai gan skirtingi, tačiau juos riša bendra mintis – žmogaus, lygiai kaip ir gyvūno, prigimtis žiauri, humanizmas dažniausiai pralaimi. Iš pradžių Londonas nesužavėjo, tačiau ši jo minčių linija, nusidriekusi per visus kūrinius, gan įdomi, tad ketinu pro rankas nepraleisti ir kitų Džeko kūrinių.

Londonas sekė socializmo bei ateizmo idėjomis. Socializmo idėjoms netgi paskyrė keletą esė rinkinių. Gyvenimo eigoje jo santykis su socialistiniais judėjimais kito, galiausiai bendradarbiavimas kiek išblėso, istoriko Kevin Starr žodžiais tariant Londonui tiesiog vis mažiau rūpėjo klasių kova. O štai kaip Londono politines pažiūras apibūdino Džordžas Orvelas:

…jis labai skyrėsi nuo daugumos marksistų. Mylėdamas prievartą ir fizinę jėgą, tikėdamas natūralia aristokratija, šlovindamas gyvūną bei žavėdamasis primityvumu, jis turėjo savy kažko, ką būtų galima nešališkai vadinti fašistiniu polinkiu.

Nėra vieningos nuomonės apie Londono santykį su rasizmu. Daugelyje savo kūrinių jis sukūrė puikius meksikiečių, azijiečių, havajiečių portretus. Tam reikalinga empatija. Londono kūriniai populiarūs tarp japonų, jie mano, kad jų tautą Londonas pavaizdavo iš teigiamos pusės. Vis dėlto kai kurie rašytojo teiginiai kartais interpretuojami kaip rasistinės idėjos.

Kartais teigiama, kad Londonui trūko nuoseklumo ir tikslumo. Pavyzdžiui, nors ir rėmė moterų teisę balsuoti, sukūrė keletą nepriklausomų ir stiprių moterų portetų, jis buvo patriarchalinių pažiūrų ir jas taikė savo šeimoje. Būdamas socialistu jis tuo pačiu linko į individualizmą bei siekė sėkmės kapitalistinėje santvarkoje.

Vienaip ar kitaip tai išties unikalus, pažinties vertas rašytojas. Žaviuosi juo kaip savamoksliu bei žaviuosi jo dėmesiu negatyviajai reiškinių pusei. Jeigu Džekas Londonas būtų dalyvavęs mokslinėje ekspedicijoje į mėnulį, esu tikra, jis būtų pasirinkęs savo tyrinėjimams tamsiąją mėnulio pusę. Ir būtų išskrodęs ją aštriu savo minties skalpeliu skersai išilgai. Toks tas Londonas. Tokia tat jo kūryba.

(c) Fabula Saulė, 2016. Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.

Reklama

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s