Rašytojai apie miestus

Nors rašytojas bei žurnalistas Marty Rubin manė, kad miestai statomi iš poeto svajonių, vis dėlto esu labiau linkusi pritarti Jurgio Jankaus minčiai, kad miestas – velnio kūrinys. Nepaisant savo antipatijos miesto šurmuliui ir greitam tempui, slapčiomis savotiškai žaviuosi miestais kaip reiškiniais ir kaskart įdomu skaityti rašytojų odes ar plūdes (tai tokie kūriniai, kai daug plūstamasi) konkrečiam miestui. Noriu pasidalinti keliom citatom apie miestus.

Pirmoji giesmė miestų miestui Niujorkui:

…rask man pasaulyje kitą tokį miestą kaip Niujorkas. Apie jį aš galiu pasakyti tą patį, ką Baironas pasakė apie Angliją: “Su trūkumais visais tave vis tiek aš myliu!“…

Tomas Main Ridas, „Mažametė žmona“

Gan įdomus Jeanette Pierce pastebėjimas apie dydžio ir svarbos santykį:

Detroitas yra pakankamai didelis, kad būtų svarbus pasaulyje ir pakankamai mažas, kad tu būtum svarbus jame.

O dabar peršokim Europon. Margerita Jursenar romane „Adriano memuarai“ apie Romą:

Roma – tai ir tiglis, ir krosnis, bei verdantis metalas, ji ir kūjis, ir priekalas, aiškus istorijos permainų ir atsinaujinimų įrodymas, viena iš pasaulio vietų, kur žmogaus bus triukšmingiausiai gyventa.

Šoktelim šiauriau. Dvi citatos apie Vokietijos bei Šveicarijos miestus. Neverta kreipti dėmesio į tai, kad rašytojas Christian Kracht knygas veikiausiai rašo apsinešęs ir ant tualetinio popieriaus. Jo mintys apie miestus gan vaizdingos. Galbūt net taiklios. Deja, miestų aplankyti neteko, patvirtinti negaliu.

Tiesą sakant, Hamburgas kaip miestas visai neblogas. Erdvus ir pakankamai žalias, veikia keli geri restoranai, dar daugiau gerų barų, o Hamburgo mažulės visos labai fainos, tikrosios Hamburgo mažulės, blondinės, kaip priklauso, susirišusios plaukus į uodegas, tvirtais žandikauliais ir visos buriuotojos. […] Be to, Hamburge gražus apšvietimas, kai vasarą važiuoji Elbės plentu.

Christian Kracht, „Fazerland“

Ciurichas gražus. Čia niekada nevyko karas, tai iškart pastebi apžiūrėdamas miestą. Namai Nyderdorfe, kitoje upės pusėje, kažkuo primena viduramžius, panašu lyg į Heidelbergą, bet ten nėra pėsčiųjų zonos. Čia, Ciuriche, yra daug baltos spalvos: gulbės, Ciuricho ežero pakrantėje lūkuriuojančios senučių su plastikiniais maišeliais, prikimštais sekmadieninių bandelių, visur prieš kavines baltos staltiesės ir aukštybėse balti debesėliai žydrame danguje virš ežero.

Christian Kracht, „Fazerland“

Keliaujam dar šiauryn. Aktorius-dainininkas-rašytojas Noël Coward apie Londoną (nors mintis tiktų visiems didmiesčiams):

Nežinau, kurlink keliauja Londonas – kuo aukštesni pastatai, tuo žemesnė moralė.

Pabaigai egzotiškiau, bet liūdniau. Australų žurnalistas Wilfred Burchett apie Hirošimą:

Hirošima neatrodo kaip subombarduotas miestas. Ji atrodo taip, tarsi milžiniškas volas būtų ją pervažiavęs ir visiškai sunaikinęs.

tmp_18681-Alt_Zürich-1-1130059609.jpg

(c) Fabula Saulė, 2016. Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.

Iliustracijoje: senasis Ciurichas, autorius nežinomas.

Reklama

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s