Andrė Eivaitė „Valstybės tarnautojos dienoraštis“. (Ištrauka)

– Gabriele! – švelniai papriekaištavo Ieva, atidžiai skaitydama mano raštą. – Tu kiek neatidi.
Aš?! Neatidi?! Šito tiesiog negali būti. Aš aštuonis kartus perskaičiau raštą, aš nedarau gramatinių klaidų, mano kanceliatinė kalba yra nepriekaištinga, mano teisinės žinios yra tobulos, ne, šito negali būti. Ieva suklydo. Nors ne, ji irgi negali klysti. Ji daug profesionalesnė ir patirties daugiau turi. Palinkau prie rašto.
– Va, žiūrėk, – pirštu bakstelėjo Ieva. – Čia tu rašai: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 metų liepos 18 dienos nutarimo Nr. 852… pinktu 16-4 bei atsižvelgdama į direktoriaus įsakymą Nr. V-56 ir tarnybinį pranešimą B6 742 – tu nepadėjai brūkšnelio po B6. Tarpelio po Nr. nereikia. Papunktis rašomas ne per brūkšnelį, o po taškelio. Toliau… – Ieva vėl įsmeigė akis į trijų sakinių raštą. – Sulygink eilučių kraštus.
– Aš sulyginau, – paprieštaravau.
Jau manęs tikrai neapkaltinsi kompiuteriniu neraštingumu. Be to – juk matau pati – visos eilutės lygios.
– Ne, ne taip. Direktoriaus vardas ir pavardė turi būti pastumti per pusantro tabo. O šitas atstumas tarp pirmos ir antros eilutės turėtų būti didesnis 0,7 karto.
Gerai, dabar jau pripažįstu – aš tikrai neraštinga. Nes aš nežinau, kas yra pusantro tabo ir kaip tarpas gali būti 0,7 karto didesnis. Nieko, išmoksiu.
– Taip, Ieva, aš tuojau pat pataisysiu, – ištiesiau ranką į raštą.
Ieva man jo negrąžino, prisimerkusi tyrinėjo toliau.
– Žinai… – nutęsė ji, – man čia truputį nesižiūri. Kažkas…
– Turinys? – spėjau, nes apie jį mes dar nekalbėjom, mes nagrinėjom tik kablelius, bet juk rašto esmė yra jo turinys.
– Ne, – papurtė galvą Ieva. – Galbūt čia reikėtų kiek pastumti šitą žodį? Vos vos. Tada atrodytų geriau. O čia įrašyk sutrumpintą įstaigos pavadinimą, nereikia kaskart jo kartoti.
Ieva kilstelėjo akis į mane ir, matyt, pastebėjo mano veide kažkokį neprofesionalų skepticizmą.
– Gabriele, – vis taip pat švelniai ir kantriai kalbėjo ji. – Tu nemanyk, kad aš kabinėjuosi. Šioje įstaigoje aš turiu labai kruopštaus ir atidaus darbuotojo reputaciją. Ir aš savo reputaciją labai vertinu. Todėl to paties reikalauju iš pavaldinių. Viskas turi būti idealu ir tvarkinga.
– Be abejo, Ieva, – paskubėjau užtikrinti. – Aš taip pat labai kruopšti, atidi ir pedantiška. Tik…
– Tai tavo pirmoji diena, Gabriele, todėl nieko keisto ir visiškai nieko baisaus, jei padarei klaidų. Tu išmoksi, aš tai žinojau, kai pasirinkau tave iš aštuonių pretendentų.

(c) Tyto alba, 2016.

Reklama

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s