„Marija Stiuart“ – Škotijos karalienės tragedija

Stefanas Cveigas mėgo kurti portretus. Tiesa, naudodama žodį portretas čia kalbu ne apie dailę. Cveigas asmenybių portretus kūrė ne teptuko, bet žodžio pagalba, ir jei bandytume įsivaizduoti jo kūrinius kaip paveikslus, tai būtų ne klasikinis veido formų ir kūno linijų atvaizdavimas drobėje, bet greičiau abstrakcionistiniai kūriniai, kadangi jis kūrė ne kūno, ne išorinio elgesio, bet sielos portretus. Cveigo kolekcijoje gan įdomios asmenybės: Zigmundas Froidas, Balzakas, Erazmas Roterdamietis, Romenas Rolanas, Magelanas. Iš moterų tarpo – dvi Marijos. Marija Antuanetė ir Marija Stiuart. Pastarajai autorius skyrė visą istorinį romaną, kuris taip ir vadinasi, nei daugiau nei mažiau originaliai – „Marija Stiuart“.
Ši moteris, nors ir gausiai tituluota (Škotijos bei Prancūzijos karalienė, pretendentė į Anglijos sostą), bet tikriausiai galėtų gauti oskarą tik už antraplanį vaidmenį istorijoje, nes neturėjo didelės politinės įtakos, nesukūrė ir nesugriovė imperijos ar panašiai. Vis dėlto Cveigo pasirinkimas aprašyti Marijos Stiuart gyvenima logiškas, kadangi profesorės J. Bajarūnienės teigimu „…rašytoją traukė ne šio pasaulio galingieji, o aukos, pralaimėtojai“. Nors Marijos Stiuart gyvenimas išties baigėsi savotišku pralaimėjimu (neveltui ir jos istorija autoriaus vadinama tragedija), o tam tikrose kritinėse situacijose ji kapituliuodavo, tačiau visumoj buvo atkakli ir tvirta. Toks asmens dvilypumas taip pat galėjo traukti portretistą.
Romanas biografinis, apima 16 amžiuje valdžiusios karalienės gyvenimą nuo gimimo iki mirties. Įvykiai įvairūs ir jų daug: karališka vaikystė, pirmoji santuoka, pirmoji meilė, antroji santuoka… Čia sustokim. Čia knygos siužetas įsitempia labiausiai. Marija Stiuart kaktomuša susiduria su aistra škotų didikui Botveliui. Šie jausmai – psichologinis karalienės sprogimas, „…per tą trumpą tarpą jos siela išauga ir išsiskleidžia iki tokio liepsningumo, kad vėliau ji jau gali būti tiktai šios besaikių šviesos pliūpsnių šešėlis“ (Cveigas S. „Marija Stiuart“. Vilnius: Mintis, 1989. P. 143). Po tokių jausminių fejerverkų įvykiai krypsta tik tragedyn: žmogžudystė, karalienės susikompromitavimas, kalėjimas, mirties nuosprendis.
Per  visą savo gyvenimą Marijai Stiuart teko suvaidinti ne vieną socialinį vaidmenį: valdovės, žmonos, meilužės, žudikės, kalinės. Vienus ji pasirinko pati, kiti buvo nulemti aplinkos, vienus mėgo (pavyzdžiui, valdovės), kitų neapkentė (kalinės). Visi jie formavo jos sielą, nė vienas nepraslydo Cveigui pro akis.
Greta Marijos Stiuart portreto romane vis pasirodo ir kitų įdomių veikėjų sielų eskizai. Vienas tokių – Anglijos karalienės Elžbietos I. Jos santykis su Marija Stiuart dviprasmis: Elžbieta politiškai įtakingesnė, bet bailesnė, jos palaiko formaliai šiltus, netgi seseriškus santykius, bet neapkenčia viena kitos. Įdomiausia, kad nors Cveigo simpatija Marijai Stiuart akivaizdi, šitų dviejų  moterų jis nevaizduoja antagonistiškai. Abi žavi savo elgesių bjaurumu, stebina netikėtais sprendimais. Tiek vieną, tiek kitą skaitytojas gali pamėgti, gali ne.
Apskritai istorinius romanus galima būtų grubiai suskirstyti į du tipus. Pirmas, pavadinkime jį populiariuoju, pasižymi tuo, kad iš Istorijos atrenkamos tik siužetiškai įdomios, intriguojančios detalės, nereikšmingos neminimos bei pridedama daug naujų, kurių nei patvirtinsi, nei paneigsi, tačiau kurios suteikia romanui cinkelio. Ir visi patenkinti, nes knygos herojus yra gražus, išdidžiai joja į mūšį, kuriame (net nereikia sakyti) ketina nugalėti. Tuo tarpu Cveigas kūrė antrą istorinio romano tipą, pavadinkim jį sausuoju. Tokiam romane įvykiai pasakojami tarsi istorijos dėstytojo lūpomis, kiek sausokai, tačiau nesileidžiant į gilias fantazijas apie Marijos Stiuart akių spalvą ar liemenėlės dydį, stengiamasi nenukrypti nuo turimų faktų, interpretuoti skaikingai. Beje, nereikėtų pirmojo romano tipo priskirti prie netiesos sferos, abiejuose tipuose nesiekiama melo, tik pirmajame Marijos Stiuart karūna atrodytų didesnė nei yra iš tikrųju, o Cveigo romane Marija verkia, kenčia, rodo egoizmą. Stefano kūrinyje taip pat nėra visai pop literatūrai būdingos meninės priemonės –  dialogų, kurie būtų pagyvinę „Mariją Stiuart“. Kas dėl autoriaus interpretacijų, tarsi apsidrausdamas jis kabutėmis išskyrė veikėjų žodžius, kurie cituojami iš pirminių šaltinių, todėl nesunku atsirinkti, kur yra faktai, o kur prasideda rašytojo kūryba.
Yra dvi pirežastys, dėl kurių Cveigo „Marijos Stiuart“ leidimas bus kartojamas dar daug kartų. Pirmoji: Cveigas – klasika. Antroji: karalienės vis dar ant bangos. Ir yra dvi priežastys, dėl kurių verta skaityti romaną. Pirmoji: S.Cveigo kaip pasakotojo talentas. Jis prikausto dėmesį. Kartas net visai nesvarbu, ką jis pasakoja, svarbu kaip pasakoja. Pamėginus kam nors perpasakoti knygos turinį galima patirti fiasko, nes be gero pasakotojo indėlio istorija neatrodo kuo nors ypatinga. Antroji priežastis: knygos moksliškumas. Jei ši istorija domina ne vien kaip meninis pasakojimas, bet ir kaip istorinis įvykis, geresnį šaltinį vargu ar surasi.
Jei reikėtų nerekomenduoti „Marijos Stiuart“, nerekomenduočiau tik dėl vienos priežasties – kai atslūgs pirminis susižavėjimas pasakotoju, o veikėjų elgesys nebegalės jūsų naujiems stimulams imlaus proto niekuo nustebinti, kūrinys gali pasirodyti nuobodokas.
Esu iš tų žmonių, kurie nemėgsta istorinių romanų, istorinių asmenybių, ypač valdovų, bet jeigu apie visus Istorijos šulus rašytų Cveigas, skaityčiau. Beje, jeigu atsirastų tokia mokslo šaka kaip istorinė psichologija, studentams tikrai tektų pavartyti „Mariją Stiuart“.

tmp_8670-2016-03-06 16.01.32-74840749

Informacija apie knygą
Žanras: istorinis romanas
Autorius: Stefanas Cveigas (Stefan Cweig)
Knygos pavadinimas originalo kalba: Maria Stuart
Leidykla: Mintis
Leidimo vieta: Vilnius
Leidimo metai: 1989
Puslapių skaičius: 324
Vertėjas: Antanas Gailius

(c) Fabula Saulė, 2016.
Visos teisės saugomos. Be autoriaus sutikimo šio turinio naudoti negalima.

Advertisements

Komentuoti

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s